top of page

Ligonių patepimo sakramentas

Bažnyčia gavusi iš Viešpaties paliepimą gydyti ligonius stengiasi jį vykdyti, rūpindamasi jais ir lydėdama juos užtarimo malda. Pirmiausia ji turi ypatingą ligoniams skirtą sakramentą, kurį įsteigė pats Kristus ir paliudijo šventasis Jokūbas: „Kas nors pas jus serga? Tepasikviečia Bažnyčios vyresniuosius, ir jie tesimeldžia už jį, patepdami aliejumi Viešpaties vardu“ (Jok 5, 14-15).

 

Ligonių sakramentą gali priimti kiekvienas tikintysis, dėl ligos ar senatvės priartėjus mirties pavojui. Tas pats tikintysis gali vėl jį priimti, jei liga pasunkėja arba jei jis sunkiai suserga iš naujo. Prieš švęsdamas šį sakramentą, ligonis, jei tik įmanoma, turi atlikti asmeninę išpažintį.

 

Ligonių sakramentą gali teikti tik vyskupai arba kunigai.

Šio sakramento šventimą iš esmės sudaro ligonio kaktos bei rankų patepimas aliejumi, palaimintu vyskupo, lydimas kunigo maldos, kuria prašoma ypatingos šio sakramento malonės.

 

Šiuo sakramentu suteikiama ypatinga malonė, artimiau suvienijanti ligonį su Kristaus kančia jo paties ir visos Bažnyčios labui, dovanojama paguoda, ramybė, drąsa ir nuodėmių atleidimas, jei ligonis negalėjo atlikti išpažinties. Kartais, jei Dievas to nori, šis sakramentas grąžina fizinę sveikatą. Kiekvienu atveju Ligonių patepimas parengia ligonį kelionei į Tėvo namus.

 

Jei ligonis yra sąmoningas, suteikiama Eucharistija, kurią gauna besirengiantys palikti šį žemiškąjį gyvenimą ir pereiti į amžinąjį. Mirusio ir prisikėlusio Kristaus Kūno ir Kraujo Komunija, priimta žengiant iš šio pasaulio pas Tėvą, yra amžinojo gyvenimo sėkla ir prisikėlimo galybė.

bottom of page